(Suprantu, kad tai jau senos naujienos, ir kad kai kurie jau šia tema pasidomėjo tiek, kad išmanytų šią temą geriau už mane. Bet nuoseklus tekstas gali būti pravartus jūsų ne tokiems skeptiškiems draugams ir giminėms, arba jeigu jūs (kaip ir aš) neturėjote daug laiko kaip reikiant įsigilinti į situaciją dėl keisto dėstytojų pomėgio nustatyti namų darbų terminus/atsiskaitymų datas kuo arčiau tų, kurias paskiria kiti dėstytojai
)
Kovo 11-osios popietę, 9.0 (iš 10) balų žemės drebėjimas sukrėtė rytinę Japoniją. Vien tuo Japonija neatsipirko – dar nespėjusius atsitokėti japonus užgriuvo cunamio bangos (kai kur net iki 10 kilometrų nuo kranto). Preliminariais (kas ko gero reiškia, kad skaičiai didės) Japonijos Nacionalinės Policijos Agentūros (NPA) duomenimis, 11004 žmonės žuvę, 2778 sužeisti, 17339 dingę be žinios. Japonija patyrė milžiniškus finansinius nuostolius, jau dabar vertinamus apie 200 mlrd. dolerių, kurie dar ilgai neleis japonams sugrįžti prie jiems buvusio įprasto gyvenimo būdo.
Kaip ir visada, pajautę mirties kvapą ore, į darbą suskubo dvikojai maitėdos. Laikraščiai ir televizija netilo žiniomis apie mirtis Japonijoje, nuolatos ekranuose ir nuotraukose mirgėjo griuvėsių vaizdai. Bet po poros dienų, visa tai paseno. Bet jų globėjas (kad ir kas jis toks) jiems pasiuntė dovaną iš Fukušimos, kurią, aš įsitikinęs, jie dar sugebės bent kartą meiliai pakrikštyti “Černobylis 2″. Deja, faktai, akivaizdžiai, pelno neneša, o radiacinės saugos ekspertų balsai, galima suprasti, tiek nemalonūs ausiai, kad žinių reportažuose jų balsai turi būti užgožiami reporterių komentarų – beje, daug pesimistiškesnių.
“If you don’t read the newspaper, you are uninformed; if you do read the newspaper, you are misinformed”. – Mark Twain
“A newspaper has three things to do. One is to amuse, another is to entertain and the rest is to mislead.” – Ernest Bevin
Kažkas ten sprogo! Kiškim galvas į smėlį ir drebėkime
Per pastarasias savaites pasiklausius žmonių kartais tekdavo susimastyti, ar jie mintyse skiria Fukušimą nuo Hirosimos. Nemaža dalis, manau, nelabai.
Sprogimo priežastys gana paprastos. Japonijai smogė galingas žemės drebėjimas ir nutraukė energijos tiekimą elektrinei – neliko kuo tiekti reaktoriui vėsaus vandens. Reaktorius ilgą laiką laikyti karštus (karštesnius negu numatyta) nėra labai gera ar labai saugi įdėja. Kaip ir visur, kur nuolatinis energijos tiekimas yra būtinas, Fukušimos jėgainėje buvo įrengti dyzeliniu kuru varomi generatoriai, kurie labai sėkmingai pūškavo ir vėsino savo didžiuosius pusbrolius…tada atėjo cunamio banga ir juos užliejo.
Šiuolaikiniai branduoliniai reaktoriai turi tokią problemėlę – net ir sustabdžius jų veikimą (įleidžiant boro lazdeles, kurios sugaudo laisvus neutronus, reikalingus skaldyti urano atomams), reaktoriuose lieka urano skilimo produktų, skilinėjančių be neutronų pagalbos – reaktoriai kurį laiką dar šyla. O kai į juos netiekiamas naujas vanduo, ten jau esantis vanduo tą šilumą perima. Karštas vanduo garuoja, o garas užima daug vietos, ir, uždarose erdvėse, pradeda slėgti jį ribojančias sienas. Toliau šildant garą, jo temperatūra ir slėgis tik didėja.
(Anglų kalba visa tai gana paprastai ir suprantamai paaiškinama šiame vaizdo klipe)
Branduolinis kuras (urano-235 milteliai) laikomi cirkoniu (Zr) dengtuose konteineriuose. Aukštų slėgio ir temperatūros salygomis, jis reaguoja su vandeniu, teliuskuojančiu apie konteinerius. Reakcijos produktai – cirkonio dioksidas ir vandenilis – kuris, beje, dideliais kiekiais ir ekstremaliomis salygomis gana noriai reaguoja su deguonimi (manau, dauguma tai išbandėte per chemijos pamokas. Kas nežino, apie ką kalba eina, paieškokite paveiksliukų pagal raktažodį “Hindenburg”).
Tolesnei įvykių sekai turbūt pakaks jūsų vaizduotės.
Radiacija – ne taip baisu, kaip vaizduojama.
Taigi, kiek radiacijos yra normalu? Apie 4-6 milisyvertus (mSv) per metus iš visų radiacijos šaltinių (tam tikrų profesijų atstovams daugiau). Iš to 1 – 2 mSv – gamtinė spinduliuotė.
O kiek mes galime atlaikyti?
Per trumpą laiką, gavę:
<0.25 Sv – jokio pastebimo poveikio
0.25 – 1 Sv – galima jausti pykinimą ir/arba apetito praradimą. Galimi vidaus organų, dalyvaujančių kraujo kūnelių gamyboje, pažeidimai. Mirties tikimybė labai nedidelė.
1 – 2 Sv – Stiprus pykinimas, padidėjęs infekcijų pavojus, stipresni vidaus organų pažeidimai. Padidėja mirties rizika.
2 – 6 Sv – pykinimas, viduriavimas, kraujotakos sutrikimai, odos viršutinių sluoksnių lupimasis, centrinės nervų sistemos sutrikimai, vaisingumo praradimas. Be skubios medicininės pagalbos tikėtina mirtis.
6 – 8 Sv – intensyvesni paminėti simptomai. Stiprūs entrinės nervų sistemos sutrikimai. Mirtina be medicininės pagalbos. Teikiant medicininę pagalbą, išgyvenimo tikimybė nedidelė.
8 – 30 Sv – Labai intensyvūs jau išvardinti simptomai. Mirtina.
>30 Sv – Itin intensyvūs išvardinti simptomai. Traukuliai, drebulys, kūno koordinacijos praradimas. Mirtina.
(Paskutiniai du gali būti apibūdinti tiesiog kaip skausminga mirtis.)
Tam tikrais tarpais prie Fukušimos jėgainės vartų buvo registruojama 11 mSv/h (milisyvertai per valandą) radiacija. Jeigu jūs be apsauginės aprangos nutarsite pastovėti Fukušimoje prie vartų, po paros rizikuojate apsivemti.
Žiniasklaidoje labai buvo paplitęs skaičius 400 mSw/h, užregistruotas tarp 3 ir 4 reaktoriaus blokų (nors vėliau prie reaktorių buvo registruoti ir didesni radiacijos lygiai, jų verčių su tokiu pasimėgavimu žiniasklaida nemėtė). Tai yra išpūstas numeris – toks intensyvumas buvo registruotas tik trumpą laiko tarpą, po kurio jis vėl sumažėjo iki pastebimai mažesnės vertės – bet tai vis tiek nėra toks gasdinantis skaičius, kokiu jis pateikiamas žiniasklaidos.
Evakavus žmones iš jėgainės apylinkių, tiesioginė radiacija jiems negresia – ji tiesiog nesiekia taip toli. Visgi, išlieka problemų dėl radioaktyviųjų elementų dalelių, esančių ore, nusėdimo ant odos/drabužių/maisto/į geriamąjį vandenį.
O kaip tai paveiks mus Lietuvoje?
Na ką, vilniečiai tyrėjai pastebėjo ore radioaktyvias jodo detales iš tekančios saulės šalies. Lietuvos gyventojai sureagavo su jiems būdinga šalta logika…
…a, atsiprašau. Lietuvos gyventojai pradėjo isteriškai šluoti jodo preparatus nuo vaistinių lentynų. (Stabilus jodo junginių (dažniausiai kalio jodido) priešlaikinis vartojimas įpratina kūną atmesti jodą jo nepasisavinant.)
(Aš galiu bent tiek gero pasakyti apie mūsų žiniasklaidą – jie davė balsą mūsų medikams, įspėjantiems apie šių preparatų nesaikingo vartojimo pavojų sveikatai.)
Tai kaip ta situacija? Na, leiskite man pacituoti Radiacinės Saugos Centro (RSC) prie Sveikatos Apsaugos Ministerijos tinklalapyje pateiktą informaciją:
Nustatyti radioaktyvaus jodo kiekiai yra milijoną kartų mažesni nei buvo nustatomi Lietuvoje ir kitose Europos šalyse po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje.
RSC dar kartą patikina, kad tokie maži radionuklidų kiekiai jokio neigiamo poveikio ir rizikos Lietuvos gyventojų apšvitai bei sveikatai neturės.
Beje, to pačio RSC tinklalapyje yra pasiūloma žvilgtelėti į Radiacinio monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo sistemos (RADIS) parodymus.
Taigi, žvilgtelėkime ir paskaičiuokime, kokia čia pas mus situacija.
Imkime tą radioaktyviu jodu bombarduojamą Vilnių.
Registruojamas intensyvumas: 1.03E+02 nSv/h (1.03*10^2 = 103 nSv/h).
Perskaičiuojame metams: 103nSv/h * 24h * 365d = 902280 nSv = 0.9 mSv per metus.
Paskaičiavę matome, kad labiausiai tikėtina su Fukušimos nelaime susijusių sveikatos sutrikimų priežastis – jodo preparatų perdozavimas. Telieka tikėtis, kad staigiai pakilusi jų paklausa labai finansiškai nenuskriaus žmonių, kuriems tie preparatai reikalingi dėl neišsigalvotų priežasčių.
Priedai:
Graži diagrama iš xkcd kūrėjo apie radiacijos dozes ir jų poveikį žmogaus organizmui
Radiacinės Saugos Centras prie Sveikatos Apsaugos Ministerijos
Radiacinio monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo sistema (RADIS)
Beje, Japoniją ištikęs žemės drebėjimas – penktas (iš visų žinomų) pagal galingumą.