Pradėsiu nuo vienos iš akivaizdžiausių logikos klaidų – argumento prieš žmogų (argumentum ad hominem).
Yra dvi argumentum ad hominem rūšys.
Pirmoji, retesnė, nebūtinai yra loginė klaida. Tai yra atvejis, kai ginčo metu priimamos prielaidos, su kuriomis pats besiginčijantysis nesutinka, bet žino, kad jo priešininkui jos priimtinos, tam, kad parodytų tų prielaidų absurdiškumą. Toks argumentum ad hominem nėra klaida.
Antroji, daug dažnesnė, rūšis ir yra ta, anksčiau minėtoji – puolamas priešininkas, o ne jo teiginiai. Tai labai dažna klaida tiek politiniuose, tiek religiniuose, tiek, iš dalies, moksliniuose debatuose (nors pastaruoju atveju tai dažniau atsitinka ginčijantis su šarlatanais).
Galimas pavyzdys:
Tomas yra kraštutinių dešiniųjų pažiūrų, todėl jo teiginiai apie šeimos politiką yra nieko verti.
Akivaizdu, kad puolami ne patys teiginiai, o jų savininkas.
Bendra tokios klaidos konstrukcija:
1. A teigia B.
2. A turi kokių nors trūkumų.
Todė teiginys B yra neteisingas.
Įsidėmėkite ir venkite šitos klaidos, kad ir kaip įvairiose situacijose būtų naudinga, ar net malonu, ją visgi padaryti.
Šaltinis
Tame pvz galime daryti prielaidą, kad jei Tomas yra dešiniųjų pažiūrų, tai ir jo idėjos apie šeimą bus tokios, kokias iškelia dešinieji. Jei oponentas yra susipažinęs su jomis ir jo manymu, tai nepriimtina – gali oponuoti į Tomo pažiūras. Žinoma, viskas priklauso nuo konkrečios situacijos, bet, man regis, šitas pavyzdys nėra pats tinkamiausias. Tuo tarpu tavo nurodytame šaltinyje šito aspekto nebelieka.
Ne, negalima daryti prielaidų, o reikia įsiklausyti į argumentą, nekreipiant dėmesio į žmogaus pažiūras. Tai sunku, beveik neįmanoma, bet kas sakė, kad racionaliai mąstyti yra lengva? Aš nurodžiau tik pagrindinį šaltinį, dar ir be jo, iš gyvenimiškos patirties yra kilę pavyzdžių. Juk čia ne mokslinis straipsnis, kad kiekvieną sakinį cituočiau
Ennio teisus, nes jo oponentė pati prisipažysta, kad yra Netikėlė